Istorija:
Elfai - nežemiškiausia būtybė, kuri vaikščioja šioje žemėje. Elfai teigia, kad pirmieji jų rasės atstovai buvo kilo iš pačio Icarnatio, tačiau žmonės ir vampyrai tai telaiko pasakomis. Viešumoje elfai pasirodė paraginti vilkolakių, būtent tada, kai vyko žmonių ir vampyrų karas. Perdaug netroškę valdžios būtent elfai magija ištraukė Ad Astrą iš vandenyno dugno ir joje apsigyveno retkarčiais įsileisdami vieną kitą keleivį..
Tačiau padėtis žemėje vis blogėjo ir į salos duris pasibeldė didelė kolonija išrinktųjų. Elfai nenorėjo priimti atvykelių, tačiau kažkas iš visaus pakeitė nuosprendį ir į sala buvo įleisti atvykeliai..
Rasės savybės:
Elfai visad buvę uždari išvystė labai savotišką rasės mąstymą.. Jie labiau vertina gyvybę gamtoje, jaučia didesnį ryšį su ja. Jie žino ir tiki aukštėsne egzistencija, Incarnatio. Taipogi semiasi iš jos magijos, žinių ir mano, kad jų amžinas gyvenimas būtent ir tęsiasi dėl šios dvasios įtakos..
Išvaizda elfai gerokai skiriasi nuo kitų rasių. Grakščios, liaunos figūros, grieštesnių bruožų, šviesių plaukų, didelių, kiek įkipų akių ir šiek tiek smailėjančių ausų. Pamatęs net iš toli elfą visad atpažinsi - eisena lyg šokant, begalo laisva, tarsi plaukiant. Jie tarsi spinduliuoja akį patraukiančią aurą, ryškią, žaismingą, paslaptingą, kartais net tamsią, piktą, pilną ironijos.
Su kitomis rasėmis elfai bendrauja įvairiai - vieni juos smerkia už įsibrovimą į Ad Astra ir jos niokojimą, kiti prisitaikė sėkmingai atvykelius ignoruodami, dar kiti įsiliejo į miesto gyvenimą, nors elfas centro pilkumoje labai išsiskiria..
Padėtis Ad Astroje:
Karo metu elfai pasirodė gale mūšio ir galutinai prigesino abi puses užsiimdami valdžios poziciją saloje. Kadangi tuo momentu kitos rasės nusilpo, niekas nesipriešino šiai didingai rasei, apie kurią žinota labai mažai.
Taigi Ad Astrą dabar valdo elfų valdovas valdžią perkeldamas į savo pilį.
Elfai - nežemiškiausia būtybė, kuri vaikščioja šioje žemėje. Elfai teigia, kad pirmieji jų rasės atstovai buvo kilo iš pačio Icarnatio, tačiau žmonės ir vampyrai tai telaiko pasakomis. Viešumoje elfai pasirodė paraginti vilkolakių, būtent tada, kai vyko žmonių ir vampyrų karas. Perdaug netroškę valdžios būtent elfai magija ištraukė Ad Astrą iš vandenyno dugno ir joje apsigyveno retkarčiais įsileisdami vieną kitą keleivį..
Tačiau padėtis žemėje vis blogėjo ir į salos duris pasibeldė didelė kolonija išrinktųjų. Elfai nenorėjo priimti atvykelių, tačiau kažkas iš visaus pakeitė nuosprendį ir į sala buvo įleisti atvykeliai..
Rasės savybės:
Elfai visad buvę uždari išvystė labai savotišką rasės mąstymą.. Jie labiau vertina gyvybę gamtoje, jaučia didesnį ryšį su ja. Jie žino ir tiki aukštėsne egzistencija, Incarnatio. Taipogi semiasi iš jos magijos, žinių ir mano, kad jų amžinas gyvenimas būtent ir tęsiasi dėl šios dvasios įtakos..
Išvaizda elfai gerokai skiriasi nuo kitų rasių. Grakščios, liaunos figūros, grieštesnių bruožų, šviesių plaukų, didelių, kiek įkipų akių ir šiek tiek smailėjančių ausų. Pamatęs net iš toli elfą visad atpažinsi - eisena lyg šokant, begalo laisva, tarsi plaukiant. Jie tarsi spinduliuoja akį patraukiančią aurą, ryškią, žaismingą, paslaptingą, kartais net tamsią, piktą, pilną ironijos.
Su kitomis rasėmis elfai bendrauja įvairiai - vieni juos smerkia už įsibrovimą į Ad Astra ir jos niokojimą, kiti prisitaikė sėkmingai atvykelius ignoruodami, dar kiti įsiliejo į miesto gyvenimą, nors elfas centro pilkumoje labai išsiskiria..
Padėtis Ad Astroje:
Karo metu elfai pasirodė gale mūšio ir galutinai prigesino abi puses užsiimdami valdžios poziciją saloje. Kadangi tuo momentu kitos rasės nusilpo, niekas nesipriešino šiai didingai rasei, apie kurią žinota labai mažai.
Taigi Ad Astrą dabar valdo elfų valdovas valdžią perkeldamas į savo pilį.
.